- masinė partija
- masinė partija statusas T sritis Politika apibrėžtis Socialinių sąjūdžių, dažniausiai darbininkų, pagrindu sukurta gausi partinė organizacija. Plečiantis rinkimų teisei, į politiką įsitraukė vis daugiau žemesnio socialinio statuso žmonių, jie ir sudarė masinių partijų pagrindą. Kūrimuisi būdingas plačių visuomenės sluoksnių mobilizavimas, veiklai – ryškus ideologinis angažuotumas. Priešingai nei kadrinės, masinės partijos pirmiausia rūpinasi narių gausa, nes šitaip užsitikrina nuolatinį buvimą valdžioje. Jos tapo politinėmis organizacijomis, siekiančiomis atstovauti vieno socialinio sluoksnio interesams. R. Katzas ir P. Mairas pabrėžė, kad klasikinė masinė partija buvo pilietinės visuomenės partija, siekusi viešojoje politikoje išreikšti ilgalaikius partijos narių ir rėmėjų interesus. Ji tapo instrumentu, leidžiančiu įvairioms socialinėms grupėms dalyvauti politikoje. Santykiui su visuomene būdinga tai, kad netraktuoja visuomenės kaip organiškos visumos; siekia atstovauti vienai socialinei grupei, visuomenę laiko griežtai pasidalijusia į skirtingas grupes, turinčias prieštaraujančių interesų. Masinių organizacijų bruožų partijos įgavo nuo 19 a. pab. iki 20 a. 7 dešimtmečio. Kai kurių Vakarų Europos šalių partijos, pirmiausia socialistinės, turėjo po keletą šimtų tūkst. narių. atitikmenys: angl. mass party ryšiai: susijęs terminas – kadrinė partija susijęs terminas – kartelinė partija susijęs terminas – visuotinė partija
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.